lomuotas

lomúotas, -a adj. (1) 1. su lomomis, slėniais, slėnėtas: Lomuota vieta KzR. 2. atskirais gabalais, ne vientisas: Lomúotas sviestas būs, jei neišsuksi gerai Šts. Lomúoti debesys Ggr. Laukas, dirva rugių lomúota, šmotais neželia rugiai J. Šįmet rugiai lomuoti: sniegas išgulėjo. Vietoms gatavai plika žemė Skd.

lomúotai adv.: Kaip ana tau plaukus nukirpo – lomuotai! Skd.

3. nevienodas, nelygus (apie spalvą): Lomuotos išejo gijos, mažame katile darytos Šts. Milas išejo lomuotas Brs.